Kodėl visi kalba apie daugiakanalę komunikaciją, bet niekas to gerai nedaro
Žinot, kas juokingiausia? Visi šneka apie tai, kaip svarbu būti visur – LinkedIn, Facebook, Instagram, TikTok, savo svetainėje, naujienlaiškyje. Bet kai pažiūri, kaip įmonės tai daro praktikoje, tai dažniausiai matai vieną ir tą patį tekstą, nukopijuotą į visas platformas. Tarsi kiekviena platforma būtų tas pats dalykas, tik su skirtingu logotipu viršuje.
2026-aisiais šitas požiūris jau nebėra tik neefektyvus – jis tiesiog nemato rezultatų. Algoritmai tapo protingesni, auditorijos – reiklesnės, o konkurencija dėl dėmesio pasiekė tokį lygį, kad generinis turinys tiesiog paskęsta informacijos sraute. Aš pats esu matęs, kaip vidutinio dydžio įmonės išleidžia tūkstančius eurų turinio kūrimui, bet niekas to turinio neskaito, nes jis atrodo kaip dar vienas korporatyvinis pranešimas, parašytas robotui, o ne žmogui.
Taigi kaip tai daryti gerai? Ne teoriškai, o praktiškai – taip, kad jūsų naujienos tikrai pasiektų žmones ir kad tie žmones iš tiesų norėtų jas skaityti?
Pirmiausia supraskit, kam ir kodėl rašot
Prieš pradedant bet ką struktūrizuoti ar platinti, reikia atsakyti į klausimą, kurį dauguma įmonių praleidžia: kam tai skirta ir ko tie žmonės iš tikrųjų nori?
Jūsų naujiena apie naują produktą gali būti įdomi jūsų CEO, bet ar ji įdomi jūsų klientui? Jūsų pranešimas apie apdovanojimą gali džiuginti rinkodaros komandą, bet ar jūsų potencialiam pirkėjui tai turi kokią nors vertę?
Štai kaip aš rekomenduoju tai daryti praktiškai. Prieš rašydami bet kokią naujieną, užsirašykit tris dalykus:
1. Kam tai skirta? Ne „mūsų auditorijai” – būkit konkretūs. Esamiems klientams? Potencialiems darbuotojams? Investuotojams? Žurnalistams? Kiekvienai grupei reikia skirtingo požiūrio.
2. Ką jie iš to turėtų gauti? Informaciją? Įkvėpimą? Praktinę naudą? Pramogą? Jei negalit aiškiai atsakyti, greičiausiai ir jie negaus nieko vertingo.
3. Kokį veiksmą norit, kad jie atliktų? Perskaitytų iki galo? Pasidalintų? Užsiregistruotų? Pirktų? Kiekviena naujiena turėtų turėti tikslą, ne tik egzistuoti.
Kai turit atsakymus į šiuos klausimus, galite pradėti galvoti apie struktūrą ir platformas. Bet ne anksčiau.
Kaip sukurti bazinę naujienos versiją, kuri veikia
Gerai, dabar prie praktikos. Jums reikia sukurti naujieną – sakykim, apie tai, kad jūsų įmonė atidarė naują biurą Kaune. Kaip tai padaryti taip, kad tai nebūtų dar vienas nuobodus pranešimas?
Pirma, sukurkit tai, ką aš vadinu „motinine versija” – tai pilniausia, išsamiausia jūsų naujienos versija. Tai ne tas tekstas, kurį tiesiogiai publikuosit (nors galite), bet bazė, iš kurios darysit visas kitas versijas.
Motininė versija turėtų turėti:
Stiprų pavadinimą, kuris iš karto sako, apie ką kalba. Ne „Įmonės plėtra tęsiasi” – tai nieko nesako. Geriau „Atidarėm biurą Kaune ir ieškom 50 naujų žmonių” – konkretu, aisku, įdomu.
Pirmą pastraipą, kuri atsako į visus pagrindinius klausimus: kas, ką, kada, kur, kodėl. Jei žmogus perskaitys tik šitą pastraipą, jis turėtų suprasti esmę.
Kontekstą ir detales – kodėl tai svarbu, kaip tai įvyko, kas tai reiškia ateičiai. Čia galite būti išsamesni, papasakoti istoriją.
Citatas – ne tuščias korporatyvines frazes tipo „džiaugiamės šia galimybe”, o tikrus, žmogiškus komentarus. Jei jūsų CEO negali pasakyti nieko įdomesnio už „tai svarbus žingsnis mūsų augimui”, paklauskite ko nors kito arba perrašykit patys.
Praktinę informaciją – ką žmonės gali su tuo daryti? Kur sužinoti daugiau? Kaip susisiekti?
Vizualus – nuotraukas, video, grafikus. 2026-aisiais tekstas be vizualų yra kaip maistas be skonio.
Ši motininė versija gali būti 500-800 žodžių. Taip, žinau, kad tai ilgai. Bet tai jūsų bazė, iš kurios darysit viską kita.
Adaptuokit kiekvienai platformai atskirai (ir tai nereiškia tik sutrumpinti)
Dabar prasideda tikrasis darbas. Daugelis žmonių mano, kad adaptavimas platformoms reiškia tiesiog paėmimą pilno teksto ir jo sutrumpinimą. Ne. Tai reiškia permąstymą, kaip ta pati informacija turėtų būti pateikta skirtingose erdvėse.
Jūsų svetainė / naujienų skyrius: Čia gali gyventi pilna motininė versija arba net išsamesnė. Žmonės, kurie ateina į jūsų svetainę, dažniausiai jau suinteresuoti ir nori detalių. Čia galite būti profesionalūs, bet ne nuobodūs. Naudokit tarpantraštės, sąrašus, vizualus – darykite tekstą lengvai skaitomą. Pridėkit susijusias nuorodas, atsisiuntimus, kontaktus.
LinkedIn: Profesionali platforma, bet 2026-aisiais čia veikia asmeniškas turinys, ne korporatyvinis. Vietoj oficialaus pranešimo, parašykit kaip žmogus žmogui. „Prieš metus svajojom apie biurą Kaune. Šiandien atidarėm duris.” Papasakokit istoriją, ne faktus. Tekstas gali būti vidutinio ilgumo (150-300 žodžių), su aiškia struktūra – trumpos pastraipos, gal emoji ar du (taip, net LinkedIn). Pridėkit nuotrauką ar video, ne tik tekstą. Ir labai svarbu – rašykit iš asmeninio profilio, ne tik įmonės puslapio. Žmonės pasitiki žmonėmis, ne logotipais.
Facebook: Čia auditorija dažnai vyresnė ir labiau lokali. Jei jūsų naujiena turi lokalų kampą (kaip biuro atidarymas Kaune), tai puiki vieta. Tekstas gali būti šiek tiek ilgesnis nei LinkedIn, nes Facebook algoritmas faktiškai mėgsta ilgesnį turinį, jei žmonės jį skaito. Bet pradėkit su kažkuo, kas iš karto pagauna – klausimu, netikėtu faktu, asmenine istorija. Pridėkit daug nuotraukų (albumą) arba video. Paprašykit žmonių komentuoti – užduokit klausimą.
Instagram: Vizualai pirma, tekstas antra. Bet tai nereiškia, kad tekstas nesvarbus! Instagram 2026-aisiais leidžia gana ilgas aprašymus, ir žmonės juos skaito, jei turinys geras. Pradėkit su kažkuo, kas matosi be „daugiau” mygtuko – pirmoji eilutė turi būti stipri. Naudokit pastraipų pertraukas ir emoji, kad tekstas būtų lengviau skaitomas. Pagrindinis akcentas – nuotraukos ar Reels. Parodykite biurą iš vidaus, komandą, procesą. Žmonės nori matyti, ne tik skaityti. Stories – atskirai, trumpai, interaktyviai, su apklausomis ar klausimais.
TikTok: Jei jūsų auditorija ten yra (ir 2026-aisiais ji tikriausiai yra), tai visiškai kitoks žaidimas. Čia nėra vietos oficialiam pranešimui. Čia reikia kūrybiškumo. Gal padarykite biuro turą su juokingu komentaru? Gal pokštą apie tai, kaip sunku rasti biurą pirmą dieną? Gal užkulisius, kaip ruošėtės atidarymui? Tekstas čia minimalus – daugiausia titrų pavidalu pačiame video. Bet turinys turi būti autentiškas ir greitas.
Email naujienlaiškis: Čia žmonės jums davė savo el. paštą, tai jie tikrai suinteresuoti. Galite būti išsamesni, bet vis tiek gerbkit jų laiką. Pradėkit su asmenišku įvadu, ne „Gerbiami prenumeratoriai”. „Labas, turiu tau papasakoti kažką įdomaus…” Pagrindinis tekstas gali būti vidutinis (200-400 žodžių) su nuoroda į pilną versiją svetainėje. Pridėkit aiškų call-to-action – ką norite, kad jie darytų? Ir būtinai personalizuokit, jei galite – skirtingi segmentai turėtų gauti šiek tiek skirtingas versijas.
Vizualų strategija, kuri neišeis iš mados
Pasakysiu atvirai: 2026-aisiais jūsų naujiena be gero vizualo yra kaip restorano patiekalas, pateiktas ant popierinės lėkštės. Galbūt turinys geras, bet pateikimas nužudo viską.
Bet „geras vizualas” nereiškia „brangus fotosesijos su profesionaliu fotografu”. Kartais autentiška nuotrauka, padaryta telefonu, veikia geriau nei per daug išlieta studijinė fotka.
Štai ką rekomenduoju:
Turėkit bent 3-5 skirtingus vizualus kiekvienai naujienai. Ne vieną paveikslėlį, kurį naudojat visur. Skirtingos platformos reikalauja skirtingų formatų ir skirtingų kampų. Vienai platformai – oficialesnė nuotrauka, kitai – užkulisių momentas, trečiai – infografikas.
Naudokit video, kur tik galite. Net 15 sekundžių video veikia geriau nei statiškas vaizdas. Ir ne, jums nereikia profesionalios įrangos. Šiuolaikiniai telefonai filmuoja puikiai. Svarbu ne kokybė 4K prasme, o kokybė turinio prasme – ar tai įdomu? Ar tai autentiška?
Tekstas ant paveikslėlių – atsargiai. Taip, kartais tai veikia, bet dažnai atrodo kaip pigus memas. Jei naudojat tekstą ant vizualo, jis turi būti didelis, aiškus ir pridėti vertę, o ne tik dubliuoti tai, kas parašyta aprašyme.
Išlaikykite vizualinę nuoseklumą, bet ne vienodumą. Jūsų turinys skirtingose platformose turėtų atrodyti, kad jis iš tos pačios įmonės (tos pačios spalvos, stilius, nuotaika), bet ne identiškai. Nuoseklumas kuria atpažįstamumą, vienodumas kuria nuobodulį.
Laikas ir dažnumas – kodėl daugiau ne visada geriau
Viena didžiausių klaidų, kurią matau: įmonės mano, kad turi skelbti kiekvieną naujieną visose platformose tuo pačiu metu. Ir tada nustemba, kodėl niekas nereaguoja.
Skirtingos platformos turi skirtingus geriausius laikus. LinkedIn veikia geriau darbo dienomis, darbo valandomis. Instagram – vakarais ir savaitgaliais. Facebook – gana stabiliai visą dieną, bet su pikas pietų metu ir vakare. TikTok – labai priklauso nuo jūsų auditorijos, bet dažnai vakarai ir naktys.
Bet svarbiau už konkretų laiką yra dažnumas ir nuoseklumas. Geriau skelbti retai, bet kokybiškai, nei kasdien, bet šlamštą. Jei turit vieną tikrai gerą naujieną per savaitę, nesijaudinkite, kad neskelbiame kasdien. Kokybė nugali kiekybę kiekvieną kartą.
Ir dar vienas dalykas: ne kiekviena naujiena turi būti skelbta visose platformose. Kartais tam tikra naujiena aktuali tik LinkedIn. Kartais tik Instagram. Nesibaiminkite praleisti platformą, jei turinys jai netinka. Geriau praleisti, nei skelbti kažką, kas akivaizdžiai netinkama.
Kaip matuoti, ar tai veikia (ir nesikoncentruoti į tuščius skaičius)
Visi kalba apie metrikas, bet dauguma stebi ne tas metrikas. Likes, views, impressions – tai gražu, bet kas iš to?
Štai į ką tikrai turėtumėt žiūrėti:
Engagement rate – kiek žmonių ne tik matė, bet ir sąveikavo su jūsų turiniu. Tai daug svarbiau nei bendras pasiekimas. Geriau pasiekti 100 žmonių, iš kurių 20 sąveikavo, nei 10,000, iš kurių sąveikavo 50.
Laikas, praleistas su turiniu – ar žmonės skaito iki galo? Ar žiūri video iki pabaigos? Jei ne, kodėl? Gal per ilga? Gal nuobodu? Gal pradžia nepakankamai stipri?
Konversijos – ar žmonės daro tai, ko norite? Ar jie paspaudžia nuorodą? Ar užsiregistruoja? Ar rašo? Tai tikrasis matas, ar jūsų komunikacija veikia.
Kokybiniai atsiliepimai – ką žmonės rašo komentaruose? Kokius klausimus užduoda? Tai daug pasako apie tai, ar jūsų žinutė aiški ir aktuali.
Ir svarbu: nepalyginkite skirtingų platformų metrikų tiesiogiai. 100 likes LinkedIn yra visiškai kitoks dalykas nei 100 likes Instagram. Kiekviena platforma turi savo kontekstą.
Ką daryti, kai kažkas eina ne taip
Pasakysiu jums paslaptį: kažkas visada eis ne taip. Parašysit puikią naujieną – niekas nereaguos. Paskelbsit atsitiktinį užkulisių video – virals. Tai normalu.
Bet yra skirtumas tarp normalių svyravimų ir tikrų problemų. Jei pastebite, kad jūsų turinys nuosekliai neveikia, nepanikuokite, bet ir neignoruokite.
Pirmiausia, paklauskite tiesiogiai. Jei turite aktyvią auditoriją, tiesiog paklauskit – ko jie nori matyti? Kas jiems įdomu? Žmonės dažnai mielai pasako, tik reikia paklausti.
Antra, eksperimentuokite. Pabandykite skirtingus formatus, skirtingus laikus, skirtingus tonus. Bet eksperimentuokite sistemingai – keiskite po vieną dalyką vienu metu, kad žinotumėt, kas veikia.
Trečia, žiūrėkite, ką daro kiti. Ne tam, kad kopijuotumėt, bet kad suprastumėt, kas veikia jūsų srityje. Kas gauna engagement? Kodėl? Ką galite pasimokyti?
Ir svarbiausia – nebijokite pripažinti, kad kažkas neveikia, ir pakeisti kursą. Įmonės dažnai laikosi strategijos, kuri neveikia, tik todėl, kad „taip nusprendėm pradžioje”. Būkite lankstūs.
Kai viskas susideda į vieną paveikslą
Žinot, kas iš tikrųjų veikia 2026-aisiais? Ne tobulumas. Ne brangios kampanijos. Ne idealiai suplanuotas turinys.
Veikia autentiškumas. Veikia nuoseklumas. Veikia supratimas, kad jūs kalbate su žmonėmis, ne su algoritmais ar metrikomis.
Kai struktūrizuojate ir platinate įmonės naujienas, svarbiausia yra ne tai, kad būtumėt visur, o tai, kad ten, kur esate, būtumėt tikri. Geriau būti puikiam trijose platformose nei vidutiniam dešimtyje.
Pradėkite nuo to, ką tikrai gerai išmanote. Jei jūsų stiprybė – rašymas, fokusas į LinkedIn ir email. Jei video – TikTok ir Instagram. Jei bendruomenė – Facebook. Išsiugdykite stiprybę vienoje ar dviejose platformose, o tada plėskitės.
Ir nepamirškite, kad už kiekvienos naujienos yra žmonės – ir tie, kurie ją kuria, ir tie, kurie ją skaito. Kai rašote, galvokite ne apie SEO ar algoritmus (nors jie irgi svarbūs), bet apie konkretų žmogų, kuris skaitys tai per pietus ar vakare gulėdamas lovoje. Ar jam tai bus įdomu? Ar tai pridės vertės jo dienai?
Jei atsakymas taip – jūs ant teisingo kelio. Jei ne – gal verta permąstyti, ne kaip jūs tai sakote, o kodėl jūs tai sakote.
Ir paskutinis dalykas: komunikacija – tai ne vienkryptis pranešimas. Tai dialogas. Kai skelbiate naujieną, būkite pasirengę atsakyti į komentarus, į klausimus, į kritiką. Būkite ten, kur jūsų auditorija. Tai ir yra tikroji daugiakanalė komunikacija – ne būti visur, o būti ten, kur reikia, tada, kai reikia, taip, kaip reikia.