Regioninė žiniasklaida – ne tik vietinės krosnelės istorijos
Dar prieš kelerius metus regioniniai naujienų portalai buvo laikomi savotiška žiniasklaidos periferija – vieta, kur rašoma apie rajono šventės atidarymo ceremoniją ar naujai pastatytą tiltą. Tačiau naujausi Lietuvos žiniasklaidos tyrimų duomenys rodo, kad situacija keičiasi gerokai sparčiau, nei kas nors būtų tikėjęsis.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto atliktas tyrimas, apėmęs daugiau nei dvidešimt regioninių portalų ir apklausęs apie du tūkstančius skaitytojų, atskleidė kelias itin įdomias tendencijas. Pirmiausia – regioninių portalų auditorija jaunėja. Tai prieštarauja nusistovėjusiam įsitikinimui, kad vietines naujienas seka tik vyresnio amžiaus gyventojai.
Ką iš tiesų rodo skaičiai
Tyrimo duomenimis, 18–34 metų amžiaus grupėje regioninių portalų skaitymas per pastaruosius trejus metus išaugo beveik 40 procentų. Tai nėra atsitiktinumas. Tyrėjai sieja šį pokytį su keliais veiksniais: pandemija, kuri privertė žmones labiau domėtis savo artimiausia aplinka, taip pat su didėjančiu nusivylimu nacionaliniais portalais, kur dominuoja politiniai konfliktai ir sensacingos antraštės.
Kitas netikėtas radinys – regioniniai portalai tampa svarbiu pirminiu šaltiniu net ir nacionaliniams leidiniams. Maždaug trečdalis apklaustų žurnalistų iš didžiųjų redakcijų teigė reguliariai sekantys regioninius portalus ieškodami temų. Tai rodo, kad informacijos srautas nebėra vienakryptis – iš centro į periferiją.
Taip pat verta paminėti, kad regioniniai portalai pasižymi gerokai aukštesniu skaitytojų pasitikėjimo rodikliu nei nacionaliniai. Tyrimo dalyviai dažnai nurodė, kad regioninėse redakcijose jaučiamas didesnis atskaitingumas – žurnalistas yra tavo kaimynas, o ne anoniminė figūra ekrane.
Tačiau ne viskas taip sklandžiai
Būtų neteisinga piešti vien rožinį paveikslą. Regioniniai portalai susiduria su rimtomis struktūrinėmis problemomis. Finansavimas išlieka chroniškai nepakankamas – dauguma redakcijų dirba su dviejų ar trijų žmonių komandomis, o tai tiesiogiai veikia turinio kokybę ir temų įvairovę. Reklamos rinkos susitraukimas smogė regionams kur kas skaudžiau nei sostinės leidiniams.
Be to, tyrimas atskleidė ir tam tikrą turinio homogeniškumo problemą. Nepaisant augančios auditorijos, dalis portalų vis dar linkę kopijuoti vienas kito turinį arba perpasakoti nacionalinių agentūrų medžiagą, nepridėdami jokios vietinės vertės. Tai ilgainiui gali pakenkti tam pasitikėjimui, kuris dabar laikomas regioninės žiniasklaidos stipriąja puse.
Kur link suka šis vėjas
Regioniniai naujienų portalai Lietuvoje stovi įdomaus lūžio taške. Jie turi tai, ko trūksta daugeliui didelių leidinių – artumą skaitytojui ir konkrečią geografinę tapatybę. Tačiau šio pranašumo neužtenka, jei jis nepalaikomas nuosekliu investavimu į žurnalistinę kokybę ir redakcijų pajėgumus.
Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad valstybės parama regioninei žiniasklaidai, nors ir egzistuojanti, vis dar yra fragmentiška ir nepakankamai sisteminga. Lyginant su Skandinavijos šalimis, kur regioninė spauda gauna struktūrinę paramą kaip demokratijos infrastruktūros dalis, Lietuvos situacija atrodo kukliau. Tad klausimas, ar regioniniai portalai išnaudos savo potencialą, iš esmės priklauso ne tik nuo redakcijų pastangų, bet ir nuo platesnio visuomeninio bei politinio sprendimo – ar vietinė žurnalistika laikoma vertybe, kurią verta saugoti.