Prisipažinsiu – prieš kokius porą metų pati kelis kartus pasidalinau žinia, kuri pasirodė esanti visiškas nesąmonė. Gėda buvo baisi. Bet būtent tada supratau, kad reikia išmokti skaityti tarp eilučių, o ne tik tikėti tuo, kas atrodo įtikinamai parašyta didelėmis raidėmis su šauktuku.
Socialiniuose tinkluose informacija plinta greičiau nei bet kada anksčiau, o kartu su ja – ir sąmoningai sukurti melagingi pasakojimai. Ne visada tai atrodo kaip akivaizdi nesąmonė. Dažnai tai gerai užmaskuota, emociškai paveiki, ir būtent todėl taip lengvai patikime. Štai keletas dalykų, kuriuos pati taikau, kai matau kažką, kas atrodo „per gerai, kad būtų tiesa” arba „per baisu, kad būtų tikra”.
1. Pažiūrėk, kas yra šaltinis
Skamba banaliai, bet dauguma žmonių to nedaro. Prieš dalindamiesi, patikrink – ar tai žinomas portalas, ar puslapis pavadinimu „Tiesa.News24.info”, apie kurį niekada negirdėjai? Jei antraštė ateina iš paskyros be jokios istorijos, be kontaktų, be redakcijos – tai jau raudona vėliavėlė.
2. Emocijos – tai signalas sustoti, o ne dalintis
Jei perskaitęs jauti staigų pyktį, siaubą ar norą tuoj pat parašyti piktą komentarą – sustok. Būtent tokias reakcijas dezinformacija ir siekia sukelti. Kuo stipresnė emocija, tuo didesnė tikimybė, kad kažkas sąmoningai manipuliuoja tavo jausmais, o ne tiesiog informuoja.
3. Patikrink datą
Kartais senos naujienos vėl „iškyla“ tarsi būtų nauja informacija. Nuotrauka iš 2019-ųjų gali būti pateikta taip, lyg vyktų dabar. Užtenka paguglinti kelis žodžius iš antraštės, kad pamatytum, kada ši istorija iš tiesų nutiko.
4. Ieškok tos pačios žinios kitur
Jei tikra, svarbi naujiena – ją turėtų rašyti ne vienas portalas. Jei tik viena paskyra kalba apie „sensacingą” įvykį, o didieji žiniasklaidos kanalai tyli, tai gali reikšti dvi versijas: arba naujiena dar tik pasklinda, arba ji tiesiog nėra tikra.
5. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali meluoti
Su AI generuotais vaizdais dabar situacija pasikeitė iš esmės. Kadaise pakakdavo pažiūrėti, ar nuotrauka neatrodo „per gerai sumontuota”. Dabar reikia atkreipti dėmesį į mažas detales – keistus pirštus, nenuoseklų fone esantį tekstą, per lygią odą. Jei kažkas atrodo neįprastai tobula ar priešingai – kažkaip „ne taip” – verta paieškoti originalaus šaltinio.
6. Autorius turi vardą – ar ne?
Anoniminiai straipsniai be autoriaus, be redaktoriaus, be jokios atsakomybės – tai dar vienas ženklas būti atsargiam. Tikri žurnalistai pasirašo savo darbus, nes už juos atsako. Jei niekas neprisiima atsakomybės už parašytą tekstą, kyla klausimas – kodėl?
7. Pasitikrink savo „burbulą”
Socialiniai tinklai rodo tau tai, ką, jų manymu, norėsi matyti. Jei visą laiką skaitai tik vienos pusės naujienas, natūralu, kad pradedi manyti, jog tavo požiūris yra vienintelis teisingas. Retkarčiais sąmoningai paieškok, ką apie tą patį įvykį rašo kitokios pakraipos šaltiniai. Ne tam, kad pakeistum nuomonę, o tam, kad matytum pilnesnį vaizdą.
Ką daryti su visu tuo, ką ką tik perskaitei
Tiesą sakant, nė vienas iš šių patarimų nėra stebuklingas receptas. Kartais net žinodami visas taisykles vis tiek patikime kažkuo, kas vėliau pasirodo esanti visiška nesąmonė – toks jau tas žmogiškumas. Bet svarbiausia, ką galima padaryti, tai tiesiog įprasti sustoti sekundei prieš spaudžiant „dalintis”. Ta viena sekundė kartais nulemia, ar tu tapsi tos dezinformacijos dalimi, ar tiesiog protingu skaitytoju, kuris pagalvojo prieš veikdamas.
Ir galiausiai – nebijok klysti. Aš klydau, tu tikriausiai irgi klysi, ir tai visiškai normalu internetiniame amžiuje, kuriame net profesionalūs faktų tikrintojai kartais suklysta. Svarbu ne niekada nesuklysti, o mokytis atpažinti klaidą ir nebijoti jos pripažinti.